Daug laiko praleidus savanoriaujant Šiauliuose, įvairiose organizacijose, atėjo noras savanorystės veiklą išbandyti ir užsienyje. Taigi, atsidūriau „European Youth Portal“ ieškodama galimybių, skaitydama nesuskaičiuojamą kiekį projektų aprašymų ir rašydama motyvacinius laiškus. Mano projektas „GREEN FINGERS“ iš karto patraukė mano dėmesį dėl kelių priežasčių. Jis sukasi apie aplinkos tvarumo temą ir suteikia galimybę dirbti su vaikais. Taip pat akį traukė ir projekto vieta. Ilgai nelaukusi, išsiunčiau aplikaciją ir, laimei, po pusantro mėnesio jau buvau Zagrebe, pasiruošusi naujiems iššūkiams.

Pirmosiomis savaitėmis buvau supažindinta su organizacijos OAZA misija, vertybėmis, komanda, ofisu ir Europos Solidarumo Korpuso programa. Po adaptacijos laikotarpio kartu su kitomis savanorėmis pradėjome kurti 30 – 45 min. edukacijas aplinkosaugos tema pradinių mokyklų vaikams. Labai džiaugiausi, kad per šias valandas galėjome daryti viską, ką norėjome, ir išreikšti savo kūrybiškumą. Todėl ir edukacijos buvo skirtingos: vienose buvo piešiama, kitose vyko interaktyvūs žaidimai, skirti supažindinti vaikus su ekologijos problemomis. Kiekvieną dieną vykdavome vis į skirtingą mokyklą, bendraudavome su įvairaus amžiaus vaikais. Taip pat dirbome ir poros mokyklų soduose, kuriant „žaliąsias erdves“: sodinome gėles, medžius. Įgijome žinių apie augalų svarbą, mokėmės naudotis sodo įrankiais.

Be savanorystės veiklų, mano organizacija Kroatijoje suteikė ir kitų progų praplėsti akiratį. Pirmą projekto savaitę turėjome išvyką į Medvednicos kalną, o kiek vėliau ir paskaitą apie bites per Pasaulinę bičių dieną bei paukščių stebėjimą viename iš Zagrebo parkų. Taigi, ekologijos ir aplinkosaugos tema buvo integruota į daugelį veiklų, o aš turėjau galimybę pasisemti naųjų žinių neformalioje aplinkoje.

Tačiau yra ir kita savanorystės pusė – laisvalaikis. Gyvenau kartu su 10 kitų savanorių iš Italijos, Prancūzijos, Šiaurės Makedonijos, Lenkijos, Vengrijos ir Baltarusijos. Laisvalaikiu paprastai organizuodavome bendras veiklas ir stengėmės kuo geriau pažinti vieną kitą bei kitų šalių kultūras. Nuo karaokės, filmų vakarų iki savo šalies nacionalinių patiekalų ruošimo. Taip pat daug laiko praleisdavome mieste: lankėme parkus, kuriuose pasidarydavome piknikus, Zagrebo muziejus. Savaitgaliais dažniausiai išvykdavome iš sostinės ir lankydavomės mažesniuose miestuose aplink Zagrebą arba vykdavome į pakrantės miestus, tokius kaip Pula, Zadaras ir Dubrovnikas.

Iš šios patirties išsinešiau labai daug ir manau, kad sprendimas atvykti buvo vienas geriausių mano gyvenime. Sužinojau daugiau apie save, susiradau draugų iš kitų šalių ir pažinau ne tik Kroatijos, bet ir kitų Europos šalių kultūras. Tikiuosi, kad ši patirtis su Europos Solidarumo Korpusu buvo tikrai ne paskutinė, ir jau nekantrauju, kada galėsiu išvykti savanoriauti su ilgalaikiu projektu.

Lilė Čereškaitė

[/fusion_text][/fusion_builder_column][/fusion_builder_row][/fusion_builder_container]