Dažniausiai į mokyklą vaikus atveda tėvai, bet būna taip, kad brolius ar seseris atsiveda jau mokykloje besimokantys vyresnieji, o būna, kad besimokantys mokykloje į mokyklą pakviečia saviškius, kurie jau yra baigę mokyklą. Taip nutiko ir šį gruodį, kai į ekonomikos pamokas savo brolį atsivedė TB1 kl. mokinė Laura Adeikytė, o Vitas Baranauskas – savo sesę, kuri šiuo metu studijuoja medicinos mokslus VU, t. y. mane, Unę Baranauskaitę.
Su TB1 kl. mokiniais pasidalijau patirtimi, kuri tikrai buvo neeilinė: paskutinius mokyklinius metus teko mokytis nuotoliniu būdu, neaiški ir nerimą kelianti situacija dėl egzaminų sesijos, be to, sunkiai susirgo mus mokiusi chemijos mokytoja. Taigi daug nežinomybės ir streso, bet tai dar labiau mus visus sutelkė, kad įveiktume iššūkius. Tiesa, chemijos mokytoja Genutė Liepinia, net sirgdama, vadovavo laboratoriniams bei EE (išplėstinės esė) darbams. Džiaugiuosi, kad daugumą mūsų gauti egzaminų rezultatai nenuvylė.
Kalbėdama apie pirmuosius mokymosi VU Medicinos fakultete metus, mokiniams akcentavau, kad jie nebuvo lengvi, kad didžiausią iššūkį kėlė dėstytojų požiūris į studentus, reikalavimai dirbti savarankiškai, nors man tai asmeniškai nekėlė jokių problemų, juk dirbti savarankiškai išmokome gimnazijoje.
Unė Baranauskaitė, TB’15
