Ar pastebėjote, kad nuo vakar mokyklos fojė kabantis TV ekranas rodo ne pamokų laiką, o LAUKIMĄ? Mes vis kažko laukiame… pirmos meilės, atestato įteikimo, dovanos ar draugo žinutės. Beprotiškai ilgimės pavasario, o paskui lyg maži vaikai skaičiuojame iš dangaus pabirusias snaiges. Laukiame pirmo, po to paskutinio skambučio. Laukiame draugo pagyrimo, mamos ar tėčio šilto apkabinimo, mokytojo padrąsinimo… Ir kasmet mes laukiame Kalėdų – baltų, kvapnių ir labai labai jaukių.
Šių metų laukimą kartu su dvyliktokais nusprendėme įprasminti kiek kitaip – nebūtinai klasėje, bet būtinai su rankose laikomu telefonu ir… mandarinais. Sutikit, be šių dviejų atributų švenčių nebūna.
Ir štai – rezultatai. Vertinkit, analizuokit, diskutuokit ir būtinai pagirkit autorius už jų fantaziją, kūrybiškumą ir drąsą. Taip, taip, drąsą, nes juk prie miesto eglutės pasidaryti asmenukę gali kiekvienas, bet pabandyti įamžinti mandariną nėra taip paprasta, kaip kad gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Gero žiūrėjimo ir gražaus LAUKIMO visiems ir kiekvienam!
Jovita Ratnikienė, dailės mokytoja
