Sausio 4 d. mokytojai įgyta patirtimi projektuose nuotolinėje metodinėje konferencijoje „Kolega kolegai“ pasidalijo su kolegomis.
Kadangi šiuo metu itin svarbi mokinių emocinė sveikata, mokytojai dalyvavo net dviejuose projektuose (tuo pačiu pavadinimu „Mums rūpi“): vieną jų pristatė anglų k. mokytoja Rūta Alminienė, kitą – matematikos mokytoja Lydija Dronova-Platbarzdė. Skirtumas tarp šių projektų tas, kad Rūtos projekto pagrindas – mokytojų mokymasis (mokymai jau vyko Rumunijoje, Prancūzijoje, pavasarį vyks Ispanijoje), Lydijos – mokinių mainai. Na, o panašumas jų tas, kad abiejuose projektuose buvo sprendžiamos tos pačios, jaunimą ištikusios problemos, dirbama grupėse, dalijamasi patirtimi.
Lietuvių k. mokytoja Jūratė Stancelienė ir anglų k. mokytoja Iveta Gutauskienė pristatė Lenkijoje vykusį projektą „Kūrybinis rašymas“, kuris, anot mokytojų, buvo ypač naudingas joms, kalbininkėms. Jos pristatė metodus, ugdančius mokinių kūrybiškumą, kritinį mąstymą (pavyzdžiui, komiksų, tinklalaidės kūrimą). Džiugu, kad daugumą metodų mokytojos jau taiko pamokose.
Daugiausia klausimų sulaukė mokytojų grupės (IT mokytoja Daiva Bukelytė, matematikos mokytoja Aistė Venclovienė, anglų k. mokytoja Diana Nemeikienė, biologijos mokytojas Aidas Bertulis), kuri lankėsi Kipinos licėjuje (Suomija), pristatymas. Mokytojai kalbėjo apie priežastis, lemiančias sėkmingą mokymosi procesą Suomijoje, itin akcentavo tai, kad mokytojo profesija ten tikrai prestižinė: orus atlyginimas, net 10% geriausių mokinių renkasi pedagogines studijas, tai, kad vyrauja pasitikėjimo ir tolerancijos kultūra, pristatė pagrindinio ir vidurinio ugdymo ypatumus (pavyzdžiui, visas ugdymo turinys skaitmenizuotas, egzaminai vykdomi tik paskutiniaisiais mokymosi metais). Mokytojai teigė, kad, stebėdami pamokas, bandė sau atsakyti į klausimą, kurgi slypi Suomijos švietimo fenomenas. Kiekvienas jų tvirtino, kad kai kas šiek tiek stebino (pavyzdžiui, ten nekalbama apie diferencijavimą, juk taip bus pažeistos mokinių teisės, pagalba teikiama tik tada, kai jos paprašo mokinys, o individualus darbas prie kompiuterio atima galimybes bendradarbiauti). Pamokose vyrauja tyla. Anot mokytojos Aistės, tai ne darbinė tyla, o tiesiog tyla, kai kiekvienas daro tai, ką šiuo metu nori (sprendžia, žaidžia, mąsto…). Mokytojo Aido žodžiai („Nenorėčiau ten dirbti, neįdomu, mokytojai nežino net mokinių vardų“) paskatino pasidžiaugti savo darbu ir turimu santykiu su mokiniais.
Audronė Saldauskienė, ugdymo skyriaus vedėja
