Mano trečiokai pakalbėtų apie bet ką, bet kad pavasaris, tai kalbam apie jį. Ir ne tik kalbam – einam į lauką, ieškom akiai patrauklių motyvų, fotografuojam, eskizuojam, piešiam ir tapom. Ne akvarele, guašu ar akrilu – renkamės juodą tušą. Paskui jį dar skiedžiam vandeniu ir, kad sukurtumėm netikėtų tekstūrų gausą, beriam žiupsnį valgomosios akmens druskos. Kai drėgmė išgaruoja, dar padailinam, pasigrožim ir turim ką turim.
Ko gero, daugeliui pasirodys keista, kad pavasarį įamžinantys peizažai netrykšta spalvomis. Bet o ar turėtų? Nagi, apsidairykit, žvilgterkit pro langą ir nustebkit – taip, išsiilgtasis metų laikas čia, bet kol kas jis niūrokas, murzinai pilkas ir tikrai netrykštantis džiaugsmu. Kai tik jis sužaliuos ir subujos, pražys ir nusišypsos, pažadam, būtinai pranešim!
O kol kas pasidžiaukime išraiškingais plikų šakų vingiais, melancholiškai nusiteikusiomis miesto gatvėmis ir žiemą išgyvenusiomis, dabar vėjyje šiurenančiomis pakelės smilgomis.
Gražių įspūdžių linki III kl. mokiniai:
Dileta Kazelskytė, Čiukna Torinas, Austėja Janulytė, Vilius Žernys, Gabrielė Guntaitė, Eimantė Rakauskaitė, Saulė Strelcovaitė, Paulina Aleksiūnaitė, Gabija Vaitiekaitytė, Gintarė Kleinauskaitė, Ema Kvietkauskaitė, Beata Cinskaitė.
Jovita Ratnikienė, dailės mokytoja
