PIRMOKŲ KALĖDINIAI VAINIKAI
Kas yra advento vainikas ir kokia jo prasmė?
Pirmą kartą advento vainikas buvo uždegtas Vokietijoje, Hamburge, XIX amžiuje. Anuomet mieste buvo labai daug našlaičių, miegojusių miesto gatvėse. Vienas jaunas pastorius tais vaikais ėmė rūpintis, o 1838 m. trokšdamas laikotarpiui suteikti daugiau sakralumo, sugalvojo, jog nuo advento pradžios kiekvienas vaikas kasdien uždegs po žvakutę. Šis ritualas įgijo pavadinimą – Žvakių šventė. Nuo 1851 m. atsirado tradicija vainiką primenantį ratą puošti eglišakėmis. Nestebina ir tai, kad vainiko idėja patiko daugeliui žmonių, todėl ji, žinoma, paplito ir šeimose. Tačiau atsirado problema – juk vainiką su 24 žvakutėmis galėjo priglausti tikrai ne visi namai, todėl 24 žvakes pakeitė 4 – kiekvienai advento savaitei.
O ar žinote, kad žvakutėms keliami reikalavimai jų spalvai? Jau anuomet buvo priimta, kad trys iš keturių žvakių buvo violetinės, o ketvirtoji – rožinė. Violetinės siejamos su atgaila, o štai rožinė – džiaugsmu. Advento vainikas yra simbolis. Kadangi jis apskritimo formos, o pastarasis nuo seno siejamas su amžinybe, vienybe, metų ciklu, tai tokia simbolika priskiriama ir advento vainikui. Negana to, jis yra žiedo formos, o žiedas reiškia ištikimybę – šią simboliką perima ir advento vainikas. Būtent dėl simbolikos ir yra labai svarbu, kad jis išlaikytų klasikinę apskritą formą ir netaptų tiesiog eglišakių, gėlių, riešutų, cinamono lazdelių ir panašių atributų kompozicija. (pagal Bernardinai.lt)
. . . .
Iškritus pirmam sniegui, mintys keliauja lik Kalėdų. Norisi puoštis, ruoštis, laukti…
Pirmokai kibo į darbus. Vaikai atsinešė įvairiausių priemonių: kaštonų, džiovintų vaisių, riešutų, šiaudinių žaisliukų, pririnko eglės šakų, ir ėmėsi kurti.
Pasitardami, padėdami vienas kitam, skambant kalėdinėms melodijoms, jie gamino Advento vainikus.
Kiekvienas vainikas atrado savo vietą gimnazijos erdvėse. Darėsi jaukiau, šventiškiau, maloniau…
Netradicinė pamoka „Burbulo gamyba“
Netradicinių klasių valandėlių metu pirmokai mokėsi gaminti kalėdinius žaisliukus eglutei. Daug kruopštumo, atidumo pareikalavo kiekvienas etapas: kantriai reikėjo priklijuoti snaiges prie poliesterio burbulo, tada padabinti juostele, atidžiai tapšnoti kempinėle dažus, ilgokai džiovinti, padengti aukso ar sidabro dulkėmis, įsegti kaspinėlį ir pakabinti ant virvelės.
Kiekvieno namuose eglutės pasipuošė rankų darbo kalėdiniais žaisliukais.
Netradicinė pamoka „Debesų telefonija“
Šiuolaikiniams žmonėms, ypač vaikams ir jaunimui, telefonas tapo labai svarbia gyvenimo dalimi. Įsivaizduokite, kad savo išmanųjį palikote namuose. Jaučiatės nejaukiai, tiesa? Šiandien telefonas yra universali informacijos gavimo, perdavimo, bendravimo priemonė. Komunikacija – neatsiejama mūsų kultūros dalis. Siekiant atskleisti įdomią telefonijos istorijos raidą, komunikavimo kultūrą, parodyti industrinį telefonų dizainą, jų estetiką, telefonijos muziejuje organizuojamos edukacijos įvairaus amžiaus mokiniams.
Edukacija vyko muziejaus ekspozicijos salėje, atspindinčioje telefonijos vystymosi istorinę raidą. Vaizdi aplinka leido geriau suprasti laikmečių specifiką, produkto industrinį dizainą, estetiką, praeities žmonių komunikavimo galimybes, pajausti jų dvasinį ir materialųjį pasaulį.
Suteiktos žinios (žmonių gyvenimas iki ir po telefono išradimo, informacijos, pagalbos perdavimo signalai, VoIP sistema, balso signalų perdavimas internetu) padėjo mokiniams palyginti senovinių ir dabartinių telekomunikacijos priemonių galimybes, bendravimo telefonu kultūrą, įvertinti industrinio dizaino kaitą, telefonų funkcines galimybes, jų įvairovę.
Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai išbandė senovinių telefonų veikimą, išbandė „virvės telefoną“, aptarė filmus, naujos kartos telefonijos galimybes, atliko kitas smagias ir įdomias veiklas.
Netradicinė pamoka Dailės galerijos „GIF’ų dirbtuvėse”
„Kaip popierinėmis rankomis priversti suktis Vitruvijaus žmogų? Kas rūksta iš René Magritte (ne)pypkės?“ (Šiaulių dailės galerija). Gifų kūrybinėse dirbtuvėse gimnazistai dekonstravo žinomų meno kūrinių personažus ir objektus bei suteikė jiems naujų gyvybės formų. Judančių skaitmeninių iliustracijų dirbtuvių metu dalyviai susipažino su Gifų (grafinių vaizdų saugojimo formatas) kūrybiniu procesu bei pritaikymu šiuolaikiniame mene ir medijose. Tai tarsi trumpi filmukai arba judantys paveikslai, kuriuos bandė sukurti ir patys mokiniai.
Smagios buvo kūrybinės dirbtuvės ir MO muziejaus paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“.
