2021-2022 m. m.

Gimnazijos ekonomikos mokytoja ekspertė Diana Virbickaitė birželio 21-22 d. dalyvavo respublikinėje ekonomikos ir verslumo ugdymo mokytojų konferencijoje „EFEKT“, kurią organizavo Lietuvos Junior Achievement . Už 25 metų veiklą šioje organizacijoje mokytoja buvo apdovanota Padėkos raštu.

Artėjant mokslo metų pabaigai, gražų gegužės 18 d. rytą, gimnazijos mokytojų Metodinė taryba išvyko į Panevėžį ir dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo programoje „STEAM kaip filosofija, metodas, pamoka“. Pasirinkta ši programa neatsitiktinai, mat tiek Šiaulių miesto, tiek mūsų gimnazijos vienas prioritetų – STEAM ugdymas. Tad buvo įdomu pamatyti, ką šiuo klausimu veikia Panevėžio kolegos. Mokytojai lankėsi 2021 m. duris atvėrusiame  moderniame Panevėžio švietimo centro padalinyje – Panevėžio STEAM atviros prieigos centre, įsikūrusiame robotikos centro „RoboLabas“ kaimynystėje. Tai nauja mokslo ir žinių erdvė, skirta Panevėžio regiono mokiniams, kur galima gilinti gamtos, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos mokslų žinias ir praktinius gebėjimus. Moderniai įrengtose

Birželio 15 d. vyko Mokslo metų baigimo ceremonija, nuleista Lietuvos valstybės vėliava.

Baigiantis mokslo metams, paskutinę lietuvių kalbos ir literatūros bei dailės pamoką I m klasės mokiniai praleido Kleboniškių buities muziejuje. Oras nelepino – nuo ankstyvo ryto pilte pylė lietus. Laimei, mus priglaudė aukštaičių gryčia, klėtelė, jauja, kalvė, klojimas. Tai senovės lietuvių, gyvenusių gatviniame kaime, pastatai. Per mokslo metus mokiniai tik analizuodami liaudies dainas, skaitydami kūrinius susidurdavo su „nepažįstamais objektais“, o šįkart iš arti pamatė minėtus  statinius, susipažino su jų paskirtimi. Dainuodami ,,Pjoviau šieną“ bandėme įsivaizduoti šienapjūtę vešliose Joninių pievose, apžiūrinėdami kalvio įrankius svarstėme, ką sugebėtume patys sukurti. Nukakti prie vėjinio malūno neleido pakilęs Daugyvenės vanduo, tačiau dažnas sau pažadėjo su šeima

„Art picnic’’ – jau trečią kartą organizuojamas projektas gimnazijos trečiokams, besimokantiems menus. Šiųmetiniai mokiniai, skirtingai nei pernykščiai, jokios nuorodos į konkrečią temą negavo – jiems buvo pasiūlyta atsigręžti į savo pomėgius, norus, potyrius ir kūrybos sritį, atlikimo būdą. Žinoma, prieš tai reikėjo pasikonsultuoti su savo mokytoju. Vieniems duota laisvė padėjo susikoncentruoti ir įgyvendinti tai, kas iki šiol gąsdino ir gal atrodė neįgyvendinama, kiti ilgai mindžiukavo vietoje nežinodami, ko griebtis ir į ką nukreipti savo mintis. Tačiau mokiniai, įveikę savo baimes (ir realias, ir kažkiek susikurtas), projektą atliko ir birželio 7 dieną savo kūrybos rezultatus pristatė draugams ir mokytojams. Ir, pasirodo,

Tarptautinio bakalaureato diplomo programos (TBDP) mokiniai bei anglų kalbos mokytoja Alla Chvostova dalyvauja dvejų metų tarptautiniame projekte „Data Literacy Competences for Young Students towards STEAM education“ ir gilina žinias apie žiniasklaidos skaidrumą, patikimumą bei galimą poveikį nuomonės formavimui. Mokymosi procese mokiniai analizavo įvairius teorinius šaltinius ir žiniasklaidos priemonėse ieškojo pavyzdžių informacijai pagrįsti. Apdorotą me-džiagą, dirbdami grupėse, susistemino ir paruošė pateiktis. Siekdami skleisti įgytas žinias ir bendradarbiauti su jaunesniais mokiniais, birželio pirmą savaitę  vedė an-glų kalbos pamokas IIA, IIG, IIS klasėse (mokytoja Inga Stonienė) tema „Tendencijos žiniasklaidoje“. Pristatymas ne vieną mokinį kvietė diskutuoti, kelti klausimus, suvokti žiniasklaidos turinį bei poreikį atsirinkti

1941 m. birželio 14 d. Lietuvoje prasidėjo masiniai gyventojų trėmimai. Iš viso ištremta apie 132000 žmonių, 28000 žmonių tremtyje žuvo. „Upės išsenka, ežerai išnyksta, bet mūsų atmintis niekuomet neišnyks tol, kol būsime gyvi mes. Mes esame jaunoji karta, kuri turime parodyti, kad mes nesame abejingi tam, kas buvo, nesame abejingi senelių, prosenelių skausmui.“ Inga Šimkutė Birželio 14 d. II kl. mokiniai dalyvavo istorijos pamokoje „Tremties kelias“. Prisiminimais su didždvariečiais dalijosi Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos nariai.

Miesto parkai yra svarbi rekreacijos dalis. Didesnė augalų bei gyvūnų įvairovė svarbi ne tik pačios ekosistemos tvarumui, bet ir visuomenės gamtos pažinimui. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau pastebima, kad jauno amžiaus žmonės labai silpnai atpažįsta mus supančius augalus. Gegužės 24 d. TB1 kl. mokiniams vyko biologijos (lauko praktikos) pamoka „Biologinė įvairovė“. Mokiniai naudodami kvadrato metodą bandė nustatyti Didždvario parko žolinių augalų biologinę įvairovę. Naudodamiesi „Google lens“ ir „iNaturalist“ programėlėmis, mokiniai sėkmingai sugebėjo atpažinti ir identifikuoti 15 skirtingų žolinių augalų rūšių bei juos suklasifikuoti pagal mokslinę sistematiką. Susisteminę rezultatus, mokiniai diskutavo, kaip šis kvadrato metodas gali būti pritaikomas kitiems ekologiniams tyrimams,