Baigiantis kovui, istorijos mokytoja G. Kubiliūtė pakvietė IY, IIY ir IIM bei III klasės mokinius į kelionę po Lenkiją ir Vokietiją iš arčiau susipažinti su tų šalių istorinėmis vietomis bei asmenybėmis. Kelionę, lydimi mokytojų K. Rimkuvienės ir J. Valančienės, mokiniai pradėjo nuo pažinties su Lenkija (nemažai mokinių pirmąkart viešėjo Lenkijoje). ,,Dievas – garbė – tėvynė“ – mokyt. G. Kubiliūtė pristatė šios šalies šūkį ir įtaigiai įrodė jo aktualumą lenkams. Aplankytos dvi šios šalies sostinės: buvusioji – Poznanė ir esama – Varšuva. Pastarojoje aplankyti pačių lenkų po Antrojo pasaulinio karo kruopščiai restauruoti Valdovų rūmai. Mokiniai turėjo puikią galimybę palyginti juos su Vilniuje pastatytais Valdovų rūmais. Poznanėje, pirmojoje sostinėje, palaidotas Lenkijos karalius Meško ir jo sūnus Boleslovas Narsusis. Daugelis nustebo pamatę, kaip atrodo X a. mirusio karaliaus kapas – kuklus, nepuošnus. Teko tik apgailestauti, kad mes, lietuviai, vienintelio karaliaus Mindaugo kapo neturime. Netoliese aptikta ir viena gražiausių Europoje rotušių. Istorijos pamokose mokiniai mokosi atpažinti architektūros stilius, tad ypač trečiokams gimnazistams buvo naudinga matyti autentišką civilinės paskirties Renesanso pastatą. Dalis apsidžiaugė atpažinę ir įvardiję minėto stiliaus detales.
Antrą kelionės dieną įvažiavome į Vokietijos teritoriją. Koks šios šalies šūkis? ,,Tvarka – bendruomenė – darbas“! Pirmas sustojimas Potsdame, kur apžiūrėti neištaigingi baroko stiliaus Prūsijos karaliaus Frydricho Didžiojo Sanssouci rūmai. Potsdamas kvepėjo pavasariu: buvo malonu vaikščioti po rūmų parką, grožėtis atbundančia gamta. Tačiau laikas bėgo – mokinių laukė įdomi ekskursija po pastatą, kur įvyko Potsdamo konferencija: susidomėję jie vaikščiojo po autentiškus kambarius, kuriuose dirbo istorinės asmenybės Trumenas, Čerčelis ir Stalinas. Audiogidas išsamiai supažindino ekskursantus su minėtų asmenybių susitikimo svarba – juk būtent čia po Antrojo pasaulinio karo buvo nuspręstas Europos likimas. Po valandėlės visi sugūžėję į autobusą patraukėme Berlyno link. Berlynas mus pasitiko nesvetingai – liūtimi. Tačiau pasitelkę ištvermę, atkaklumą apžiūrėjome Branderburgo vartus, Humboldtų universitetą ir prie jo esantį paminklą, skirtą 1933m. sudegintoms knygoms, bei įspūdingą paminklą, skirtą vokietėms motinoms, per karus netekusioms sūnų. Žymiąja Unter den Linden alėja pasiektas itin modernus, šiuolaikiškas Reichstagas, iš kurio atsivėrė Berlyno panorama. Dienai baigiantis, dar teko pravažiuoti ir pamatyti Berlyno sienos fragmentus, Žydų atminties muziejų (mokiniai prisiminė, kaip atrodo Kaune IX forto muziejus).
Pamatyta daug, patirta įvairių įspūdžių. Džiugu, kad visus vienijo tarpusavio supratimas, atjauta, pagalba. Kartu juokauta, džiaugtasi, diskutuota, tartasi. Norisi tikėti, kad mokiniai grįžo praturtėję žiniomis ir nauja patirtimi.
Jolanta Valančienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Nuotraukos Kristinos Rimkuvienės, IT mokytojos
