Anapilin išėjo buvusi Šiaulių Didždvario gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, anglų kalbos mokytoja Rasma Zlatkuvienė.
DABAR LAIMINGA(S) AŠ ESU
Aš dar prisimenu laikus,
Kai jauna(s) ir graži(us) buvau,
Kai degė širdyje ugnis,
Planus, kai kūriau per naktis.
Nevargino manęs skausmai,
Rodės, gyvensiu amžinai,
Rūpėjo darbas ir draugai,
Šeima, vaikai ir pinigai.
Skridau gyvenimo keliu
Tarsi paukštelis pavėjui,
Kol vieną dieną pajutau –
Nebegaliu skraidyt daugiau.
Liga atėjo nelauktai,
Sugriuvo kuriami planai.
Nutraukė dangiškus sapnus.
Pykau, gedėjau ir verkiau,
Kol vėl stiprybę atgavau.
Išmokau būt neįgali(us)
Ir žengt pirmyn sunkiu keliu.
Ieškodama(s) pagalbos sau,
Aš netikėtai supratau,
Kad tik padėdama(s) kitam,
Gali padėti sau pačiai(iam).
ILGIAUSIŲ METŲ…
Gelsva kaip narcizas, štai stovi tenai
garbinga, sena mokykla.
Nors metų jai šimtas
jos sienos dar tvirtos,
stovės ji per amžius garsiai.
Kada tik pro šalį einu bulvaru
man džiaugias iš laimės širdis,
kad metų darbingų tarp sienų šitų
praleidau daugiau negu trisdešimt tris.
Kiek primeni man tu brangiausių dienų,
kai mokiau gausybe aš tavo pulkų.
Išleistuvės 2006 m. mokytojų diena
IŠ BUVO GERAI
Jau seniai nespurdėjo
Taip mano širdis
Tarsi pirmą kartą verčiau
Mokyklos duris
Būti cariene – jausmas saldus,
Sugrąžinęs mane į gerus laikus.
Išleistuvių metas buvo nuostabus –
Jūsų dainos, žodžiai, bučiniai
Liks su manim ilgai, ilgai…
O vakaras su „Joniu“
Dar kartą įrodė,
Kad nesame paprasti valstiečiai –
Esame garsūs didždvariečiai
Padėka didždvariečiams už išleistuves
SENJORAI
Seniai labai seniai dar aname šimtmetyje
Septintame dešimtmetyje
Kur dabar Didždvario gimnazija išskirtinė
Stovėjo garsi penkta vidurinė
Ši mokykla mano darbo pradžia ir pabaiga.
Čia mano keturių dešimtmečių darbo istorija
Mano kolegos, draugai, mokiniai, kelionės
Čia mano vargai ir džiaugsmai, artimi žmonės.
Jaučiuosi, lyg po nepakartojamos gyvenimo kelionės
Kai atmintis, susitikimai, nuotraukos man primena tuos žmones,
Kurie paliko pėdas mano kelyje ir širdyje
Viliuosi, kad liko mano pėdos ir jų atmintyje.
Koks gražus ir įdomus kiekvieno mūsų gyvenimas, ar ne?
Kaip gera, smagu
Lietuvoje būti paprastu pensininku.
Nei tau pinigus skaičiuoti,
Nei kažkur toli važiuoti.
Sėdi ramiai prie namų
Ir skaičiuoji, kokių dar neturi ligų
Beje, esu aš iš tų neramių,
Be veiklos laimės nerandu.
Skaitau, rašau, mokau, verčiu,
Žmonėms su negalia padedu
Parkinsono Draugijai vadovauju,
Konferencijose dalyvauju,
Po svečias šalis pakeliauju,
Trumpai tariant – netinginiauju
Dažnai mes bėgam, skubam, lekiam
Atrodo einame lenktynių su LAIKU.
Prabėgame pro jausmą, žodį, ŽMOGŲ
Ieškodami dalykų svarbesnių
O BUVO TAIP…
Veidelis raukšlėtas, pečiai palinkę
Kas mano jaunystei senobinei tiki
Kur tas linksmumas pasidėjo,
Kai mano juokas garsiai skambėjo?
Ai būdavo, būdavo iš mūsų mokytojėlių
Visokių nutikimų, nepamirštamų istorijėlių…
Daug kas mano atmintyje atgyja…
Tartum prabėgę metai tyliai prabyla
Kas ten salėje gaudžia, lyg žirgai šuoliuoja
Artimiausiems kaimynams susikaupti neduoda?
Ėgi Romas kurmius plaukuotus konkursui treniruoja
Į sieną įmūryti žada, jeigu gerų rezultatų nerodo.
Juk kelionių į užsienį direktorius veltui neduoda
Nors Šėltinis garbės ir šlovės mokyklai priduoda
Ir aš keliavau, daug kraštų mačiau,
Draugų suradau todėl šokėjams ačiū sakau.
Ėgi koks ten jauniklis į valdžią atėjo
Brandžiam mokyklos kolektyvui diriguoti pradėjo?
Čia Vaidas Bacys konkursą laimėjo
Pupinytę nurungęs, naujas idėjas sėjo
Pamažu augo, drūtėjo, karjeros laiptais toli nuėjo
Kai ką žadėjo ne visą tęsėjo
Vis dėlto šiuo atveju mano pagalbą turėjo
Ėgi kas gimnazijai kelią atvėrė
Krūvas dokumentų, viziją, misiją sutvėrė?
Šviesios atminties direktorė Sabalienė
Kantriai vedė savo aveles per kančių slėnį
Roma, Daiva, Vincas, Rasma plušėjo
Kol penktai vidurinei Didždvario gimnazijos vardą laimėjo
Kas ten teikiamomis lengvatomis garsėja
Todėl kai kurių personų pavydą sėja?
Čia anglistai kaip dievo užantyje gyvena
Eugenijos vedami suaugusių mokymo problemas gvildena.
Smagu buvo su jumis kartu –
Taigi visoms sakau always glad to see you
Ėgi koks ten triukšmas mokytojų kambary
Lyg šimtai bičių dūzgia avily?
Čia gi mūsų metodiniai būreliai
Gyvybiškai svarbius klausimus kelia:
Ar rytoj pamokos trumpesnės,
Kada gyvenimo ir darbo sąlygos bus geresnės?
Deja, jų skundo profsąjunga negirdi
Geriausiu atveju per šventes nuveža į pirtį
Tie visi balseliai ir ryškūs vaizdeliai
Taip dūšion įsmigo,
Kad ko gero ilgam užsiliko…
Ir aš čia buvau, .
Trisdešimt septynis metus
Gyvenimo ritmą skambučiu matavau,
Daug gerų žmonių sutikau
Ėgi visiems sakau
Gyvenimas gražus
Aš myliu jus.
Išleistuvės 2006 m. Mokytojų diena