Šiuos mokslo metus gimnazijos mokytojai nusprendė baigti turininga kultūrine-pažintine išvyka po Suvalkiją (nemaža dalis mokytojų šiame krašte buvo pirmą kartą) ir patyrinėti šio krašto kultūrinį paveldą.
Svarbiausias ekskursijos pažintinis objektas – Gelgaudiškio dvaras, XIX a. architektūros ansamblis, esantis Šakių rajone, Gelgaudiškyje, ant Nemuno kranto. Tai stambus ir vienas originaliausių Lietuvos dvarų ansamblių, įaugęs į apylinkės gamtą. Mokytojai aplankė dvaro ansamblį, nuostabų parką. Juos pasitiko dvaro ponia, kuri supažindino su turtinga dvaro istorija. Dvaro rūmų pastatas pastatytas Gustavo Koidelio iniciatyva 1842–1846 metais. XIX a. viduryje Koideliai pardavė Gelgaudiškį ir išvyko į Drezdeną, nes Rusijos valdžia 1887 m. uždraudė svetimtaučiams valstybės pakraščiuose turėti dvarų. XX a. pradžioje dvarą įsigijo Medardas Komaras ir jį rekonstravo. Kartu buvo perplanuotas 300 margų parkas, įrengta Koidelių šeimos koplyčia ir kapinės. XX a. nykstantį Gelgaudiškio dvarą, nualintą Pirmojo pasaulinio karo vokiečių okupacijos, Komaras pardavė Lietuvos moterų draugijai, įkurdinusiai čia vienuolių globojamą vaikų prieglaudą (apie 80 globotinių), veikusią iki 1941 m. Antrojo pasaulinio karo metais dvare buvo įsikūręs štabas, vėliau karo ligoninė. Sovietmečiu įkurdinti vaikų namai, o 1966 m. – pagalbinė internatinė mokykla. Nuo 2009 m. vyko dvaro restauracijos darbai: sutvarkyti rūmai, oficina, kumetynas, oranžerija, vandens bokštas, kuriame 2015 m. įrengtas 36 varpų karilionas. Rūmai – tai vienaukštis, neoklasicistinio stiliaus pastatas – respublikinės reikšmės architektūrinis paminklas. Rūmų fasadą puošia kolonos, dailios baliustrados, metalo dirbiniai ir kiti puošybos elementai. Pasirodo, dvare nuolat vyksta vasaros koncertai, tad apsilankyti čia dar kartą mokytojus itin nudžiugino. Didžiulį įspūdį paliko rūmus supąs senas parkas (118,5 ha) ir šiuo metu gausiai žydintys bijūnai. Tai vienas didžiausių Lietuvos parkų, pasižyminčiu sudėtinga struktūra – griežtos geometrinės formos pereina į natūralią Nemuno šlaitų girią. Gelgaudiškio parkas vertingiausias Suvalkijos regione.
Kitas ne mažiau įspūdingas objektas buvo Sudargo penkių piliakalnių kompleksas, esantis ant Nemuno kranto, prie sienos su Kaliningrado sritimi, pačiame Šakių rajono pakraštyje, menantis čia vykusias lietuvių kovas su kryžiuočiais. Šis paminklas po Kernavės piliakalnių laikomas svarbiausiu istoriniu, archeologiniu ir kultūriniu aspektu. Viduramžiais čia stovėjo viena svarbiausių gynybinių pilių kovose su kryžiuočiais. Jų pulkai dažnai puldinėjo Sudargą, ir 1317 metais kryžiuočiams pavyko sudeginti Sudargo pilį, gynusią kelią į Lietuvą. Kautynėse didikas Sudargas žuvo, o jo šeimyna pateko į nelaisvę. Gyvenvietė buvo žvėriškai nusiaubta. Po šių įvykių pilis neatstatyta, bet niekur Lietuvoje nepamatysi tokios gražios panoramos, kaip nuo Vorpilio piliakalnio. Čia pat, papėdėje, pilkai melsva Nemuno juosta, žaliuojantys miškai, kalvos… Kadangi kelionės diena buvo saulėta, tad anapus Nemuno buvo galima įžiūrėti net už 30 kilometrų esančius Tauragės, Ragainės ir Tilžės bokštus. Kraštovaizdis išties nepaprastai įspūdingas.
Kelionė buvo turininga, mokytojai ne tik pasisėmė naujų žinių apie savo krašto kultūrą ir istoriją, bet turėjo galimybę pasidalinti mintimis, apibendrinti nuveiktus darbus, planuoti naujas edukacines išvykas su mokiniais.
Janina Dombrovskienė, lietuvių k. mokytoja
