Kiekvieną pavasarį atšilus orams, gyventojai ima tvarkytis aplinką, deginti sugrėbtus sudžiuvusius lapus, pernykštę žolę, tačiau taip elgdamiesi daugelis nesusimąsto, kad tuo daro žalą gamtai, gali sukelti gaisrus. Deginamose vietose žūva begalės vabzdžių, nuo karščio viršutiniame dirvos sluoksnyje žūva dirvą formuojantys ir jos gyvybingumą palaikantys mikroorganizmai, sudega ir tręšiančios organinės medžiagos.
Nuo liepsnojančios žolės ugnis, genama vėjo, neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, todėl tokių gaisrų padariniai būna neprognozuojami ir skaudūs, padaroma
didelė žala gamtai. Deginant žolę žūsta ne tik augmenija ir gyvūnija, sunaikinami žmonių statiniai, bet pasitaiko ir žmonių aukų.
Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad draudžiama deginti sausą žolę, nendres, nukritusių medžių lapus, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas, ražienas ir kitus pasėlius. Taip pat primena, kad iškylaujant gamtoje būtina laikytis elementariausių aplinkos apsaugos ir gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų – laužus kurti tik nustatytose vietose, taip pat privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, savininko nustatytose vietose, jei tai neuždrausta kitais teisės aktais, nepalikti be priežiūros besikūrenančių laužų. Smilkstančią ugniavietę
privaloma užgesinti vandeniu, smėliu, žemėmis.
Sutelkę bendras jėgas pasistenkime saugoti žmones, jų turtą ir gamtą!
