Baigiantis mokslo metams, paskutinę lietuvių kalbos ir literatūros bei dailės pamoką I m klasės mokiniai praleido Kleboniškių buities muziejuje. Oras nelepino – nuo ankstyvo ryto pilte pylė lietus. Laimei, mus priglaudė aukštaičių gryčia, klėtelė, jauja, kalvė, klojimas. Tai senovės lietuvių, gyvenusių gatviniame kaime, pastatai. Per mokslo metus mokiniai tik analizuodami liaudies dainas, skaitydami kūrinius susidurdavo su „nepažįstamais objektais“, o šįkart iš arti pamatė minėtus statinius, susipažino su jų paskirtimi. Dainuodami ,,Pjoviau šieną“ bandėme įsivaizduoti šienapjūtę vešliose Joninių pievose, apžiūrinėdami kalvio įrankius svarstėme, ką sugebėtume patys sukurti. Nukakti prie vėjinio malūno neleido pakilęs Daugyvenės vanduo, tačiau dažnas sau pažadėjo su šeima aplankyti Kleboniškes vasarą.
Išvykos pabaigoje pirmokai atliko užduotį: nupiešė labiausiai sudominusį, įstrigusį į atmintį objektą ar detalę ir trumpai argumentavo savo pasirinkimą. Įsiminė viename lapelyje užrašyti žodžiai: „Pirmą kartą pabuvau senovinėje troboje…“ Jie nustelbė lietingą dieną permirkusius batus, pažliugusius takelius – mes, mokytojos, supratome: buvo verta čia atvykti.
Jolanta Valančienė, lietuvių k. mokytoja, Jovita Ratnikienė, dailės mokytoja
