Šiais mokslo metais DofE komanda pasipildė 11 dalyvių. Trys mokinės siekė sidabro ženklelio, 8 mokinės, o tai yra suformuotos net dvi grupės bronzos ženkleliui gauti.
Merginos pasirinko įvairias veiklas, išsikelti tikslai labia individualūs. Mokomasi vokiečių, prancūzų kalbų, nerti, gaminti valgį , piešti, dainuoti, fotografijos bei suvokti teksto subtilybes perskaitant ne mažiau kaip vieną kūrinį per savaitę. Savanoriauti pirmokės pasirinko Šiaulių Gamtininkų stotyje, čia jos ne tik rūpinosi gyvūnais, bet ir tobulino viešojo kalbėjimo įgūdžius ekskursijų metu, supažindino su gyvūnais bei jų gyvenimo sąlygomis lankytojus.Šiaulių gyvūnų globos namuosu “Binada” bei “Šiaulių Letenėlėje” taip pat savanoriavo po dvi mūsų programos dalyves. Merginos taip pat mokė jaunesnius arba savo bendraamžius, padėjo jiems įsisavinti sudėtingenę medžiagą ar ruošti namų darbus, skaityti. II klasėsmokinė savanoriavo bibliotekoje, kur padėjo darbuotojoms, vedė edukacijas vaikų dienos centro ugdytiniams, maketavo plakatus, ruošėsi knygų pristatymams, ieškojo informacijos pateiktims. Būti aktyviomis daugelis merginų pasirinko vaikščiojimą, bet turėjome ir šokėjų bei bėgimo entuziasčių.
Sėkmingai programą baigė net aštuonios dalyvės. Aistė Roznytė (IIM), Atėnė Domeikaitė (IIM), Barbora Bakutytė (IIA) bei Kotryna Vilčiauskaitė (IG) apdovanotos sidabro ženkleliais, joms tai antrasis sėkmingai įveiktas DofE etapas. Bronzos lygio ženklelius bei apdovanojimus pelnė Jurgita Adomaitytė (IIG), Mingailė Petroliūnaitė (IM), Emilija Adomaitė (IA) bei Viktorija Jokubaitytė (IA)
Gegužės 27–29 dienomis įveikėme 36 km kvalifikacinį žygį! Jis įvyko Kurtuvėnuose. Mūsų gimnazijos komandą sudarė grupės narės iš dviejų skirtingų sidabro komandų. Nors iš pradžių viena kitos nepažinojome, žygyje susidraugavome ir drauge puikiai praleidome laiką.
Mūsų kvalifikacinio žygio tikslas – atlikti tiriamąją veiklą „Augalų įvairovė“: kiekvienoje stotelėje kiekvienas grupės narys turėjo nufotografuoti bent po 5 skirtingus augalus, o pasibaigus žygiui, per dvi savaites, sukurti palyginamąjį pristatymą ir paanalizuoti skirtingus komandos narių požiūrius į gamtą ir pasidžiaugti gautais rezultatais. Siekti tikslą nebuvo sunku, tačiau gaila, kad Kurtuvėnų regioninio parko augalija nebuvo tokia įvairi, kokios tikėjomės.
Žygis didelių iššūkių nekėlė. Žinoma, turėjome sukaupti daug jėgų kopdami į įkalnes, brisdami per šlapius, purvų nuklotus miško takelius. Deja, mūsų didžiausias priešas buvo lietus. Jis užklupdavo netikėtai ir stipriai. Visas tris žygio dienas buvome kiaurai šlapios, net nebekreipėme dėmesio į vandens pilnus batus ar kuprines. Bet lietus netrukdė būti geros nuotaikos ir visa gerkle dainuoti.
Po žygio buvome labai patenkintos savimi, didžiavomės, jog tris dienas išgyvenome tokiose ekstremaliose ir daug kantrybės pareikalavusiose sąlygose.
Atėnė Domeikaitė, IIM kl. mokinė
Birželio 13–14 dienomis mūsų komanda iškeliavo vingiuotais takais ir keleliais Kurtuvėnų pažintiniu taku. Gali būti, jog šiauliečiai (be abejo, ir mes) tas kelias dienas prisimins kaip laikotarpį, kada pylė kaip iš kibiro, o mums tomis dienomis vyko įskaitinis žygis, kad gautume DofE bronzos ženklelį.
Rytas mus pasitiko visai neblogas, puikia nuotaika, entuziastingai nusiteikusios įveikėme tuos ilgus kilometrus. Žinoma, turėjome ir užduotį: iš gamtinių medžiagų, rastų pakeliui, turėjome sudėlioti 26 raidžių abėcėlę bei tai nufotografuoti. Nepasiklysti ir viską padaryti be trūkumų buvo dar vienas mūsų tikslas bei iššūkis, su kuriuo taip pat susidorojome puikiai.
Žygis nebuvo sunkus, tačiau negalima sakyti, jog įveikėme jį lengvai. Pirmoji diena pralėkė akimirksniu, buvome pavargusios, kai pasiekėme kelionės tikslą. Palapinių statymas, šilto maisto ar arbatos ruošimas gamtoj, kai lauke ganėtinai vėsu, mūsų žygiui suteikė išskirtinumo ir savotiško žavesio, o kur dar nesibaigiantys mergaitiški pasiplepėjimai. Naktis… Žinoma, ne tokios tikėjomės. Visą naktį pliaupė, ryte vėl lijo. Labai sunku nebuvo, gal tik apmaudu. Kodėl mums pasitaikė toks oras? Juk birželio viduryje Lietuvoje vidutiniškai būna 20 laipsnių šilumos ir tikrai tiek daug nelyja.
Bet anot F. Nyčės, „Tai, kas neužmuša, padaro mus stipresnius“. Tikra tiesa. Gavusios teigiamas žygio vertintojo išvadas, sau įrodėme, jog esame vertos ženklelio ir galime savimi didžiuotis. Pirmas tarptautinės programos slenkstis įveiktas: bronzos ženklelis jau mūsų.
Jurgita Adomaitytė, IIG kl. mokinė